- įvyti
- 1 įvýti, į̃veja, įvìjo tr. Š, NdŽ; N, Krs, Ant vejant priversti įeiti, įbėgti; įginti: Šuo įvìjo kiaulę į daržą JI673. Veršį įvijaũ į sietuvą Jrb. In šiaudžiukų išbėga i vė atgalio iñveja, i tai kojas atšalo [vištos] Klt. Katukas in medį invýtas kniaukia Mrj. Išsilaužiau sau rykštelę ir iškirtau sa žirgelį, ir invijau pulką mergų (d.) Asv. Įvejamoji medžioklė LEXVIII120. Invìjo gryčion nuo šieno miegot Aln. | prk.: Įvijo šaltis ir jį vidun J.Balt. Jį į apatines įvijo (atšalus orui, apsimaunama daugiau kelnių) Snt. Įvìjo į koją skausmą Mrj. ^ Visus į risčią įvìjo (visi turėjo skubėti) Prn. Ar šunes tave invìjo? (apie netikėtai apsilankiusį) Sug. Šuo neįvýtų jo į bažnyčią (niekada neina) Gs. Te manę nei su šuniù neįvýtum Alks. | refl. tr. Š: Kap iñsveju voverį medin, lipu lipu iš apačios ir pagaunu Vlk. Kur tos antys, gal kas į žvyryną kur įsivìjo – tik tokiam plačiam vandeny negal būt Jrb. Gal kur mulan ansivìjo, dumblan JnšM. Čia įsivìjęs ir patį velnią pagautai Dkš. Darbininkas laukininkas voveraitę gaudė, įsivijo į eglaitę, nusitraukė uodegaitę LTR(Jnk). Aš nusvysiu šilko lyną, insivysiu kampan vyrą, tai dar ir duosiu KrvD281.
◊ Diẽvą į mẽdį (mẽdin) įvýti išpeikti gerą padėtį: Negriešyk, be Dievą invysi medin Švnč. Anveĩ Diẽvą medžiañ, tai ir neišprašysi Švnč. Neinvýk Diẽvo medžiañ Trgn. Įvýsi Diẽvą medžiañ su botagu, neišprašysi nei su pyragu A.Baran.kìškį įvýti prigauti merginą, įtaisyti vaiką: Ėgi šitas bernas kìškį invìjo dukteriai Rš. Su bernu pasvolio[jo], nu i invìjo jai kìškį Vdš.\ vyti; antvyti; apvyti; atvyti; davyti; įvyti; paanvytis; išvyti; nuvyti; pavyti; parvyti; pervyti; pravyti; privyti; suvyti; užvyti
Dictionary of the Lithuanian Language.